 |
 |
2012-05-17
10 PRIEŽASČIŲ, DĖL KURIŲ NEGALIMA PATVIRTINTI VISAGINO ATOMINĖS ELEKTRINĖS KONCESIJOS SUTARTIES, ATSIŽVELGIANT Į PATEIKTĄ VERSLO PLANĄ
Politikai puikiai supranta, kad bet kokiam bankui pateikus „verslo planą“ be kaštų naudos analizės, prognozuojamų pelnų ir nuostolių, balansų, bankininkai nepradėtų tokio dokumento net skaityti.
„Visagino atominės elektrinės (VAE) verslo plano iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „Visagino atominė elektrinė“ perspektyvos“ rengėjai klaidingai mano, jog Lietuvos Respublikos Seimo nariams užteks tik jokiais skaičiavimais neparodyto ir nepagrįsto teiginio, kad investicija yra atsiperkanti, net nenurodant verslo plane planuojamo per metus elektrinėje pagaminti kilovatvalandžių skaičiaus.
Politinė partija „Lietuvos Žaliųjų sąjūdis“, bendradarbiaudama su Lietuvos Energetikos konsultantų asociacija bei Žaliosios politikos institutu, atkreipia Lietuvos Respublikos Seimo narių dėmesį į daugiausiai abejonių keliančius šio „verslo plano“ teiginius, iš esmės klaidinančius Lietuvos visuomenę.
|
|
|
2012-05-15
Lietuvos įsipareigojimai, kilsiantys vystant Visagino AE projektą
Vystant AE projektą, Lietuva turėtų garantuoti UAB Visagino Atominės Elektrinės paimamas paskolas Lietuvos įnašui į projektą finansuoti. Taip pat bus prisiimami teisinės bazės įsipareigojimai, kurie, Lietuvai iš esmės keičiant su AE susijusią teisinę bazę, įpareigos kompensuoti dėl to akcininkams kilsiančią žalą
2012-05-15
Kredito reitingų agentūra „Moody's“ perspėja dėl galimo neigiamo poveikio VAE projekto partnerių - Estijos „Eesti energia“ ir Latvijos „Latvenergo“ - kredito reitingams
Agentūra argumentuoja, jog tokia grėsmė atsiranda dėl investicijų į projektą masto, kuris yra sąlyginai didelis lyginant su minėtų energetikos įmonių kapitalu. Grėsmė realizuotųsi, jei AE projektas pabrangtų, o tai, anot „Moody's", yra tikėtina todėl, kad AE projektų įgyvendinimo istorija Europoje rodo juos kainuojant ir trunkant gerokai daugiau nei planuojama iš pradžių.
|
|
|
2012-05-14
Visagino AE verslo plano santraukos apžvalga
Gegužės 9 dieną ministrų kabinetas pritarė strateginiams energetikos projektams, tarp jų ir naujosios atominės elektrinės statyboms. Energetikos ministerija taip pat paskelbė su AE susijusius dokumentus. Šiame straipsnyje aptariama Visagino AE verslo plano santrauka, dėmesį kreipiant į svarbiausius verslo plano momentus.
|
|
|
2012-05-10
Ministrų kabinetui pritarus strateginiams energetikos projektams, dokumentų rinkinys buvo pateiktas tolesniam svarstymui Seime
Gegužės 9 dieną Ministrų kabinetas pritarė strateginiams energetikos projektams. Toliau seks šių projektų svarstymas Seime. Straipsnyje pateikiamos nuorodos į šių strateginių projektų dokumentus
|
|
|
|
|
|
|
2012-03-20 / Energijos vartojimo efektyvumas
NEMOKAMAI SKIRTINI APYVARTINIAI TARŠOS LEIDIMAI ELEKTROS SEKTORIUI 2013 - 2020 M. LAIKOTARPIU
Autorius: Inga Valuntienė, UAB „COWI Lietuva
Europos Komisijai nustačius 2013 - 2020 apyvartinių taršos leidimų tvarką, Lietuvos energetikos įmonės pretenduoja į numatytą išimtį. Naująją ATL prekybos tvarką, Lietuvai taikytiną išimtį bei su tuo susijusius niuansus pristato UAB „COWI Lietuva" Energetikos skyriaus vadovė Inga Valuntienė
2012-03-08 / Energetikos planavimas
Konkurencija šilumos ūkyje turi tarnauti vartotojams, o ne tik investuotojams
Autorius: Dr. Valdas Lukoševičius
Valstybės reguliuojamame Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje susidarė situacija, jog trūksta ekonominio pagrindo plėsti biokuro naudojimą, nors akivaizdu, kad ši kryptis yra esminė sprendžiant šildymo prieinamumo problemą. Kadangi biokuras pigus, tačiau brangūs jį deginantys įrenginiai (kelis kartus brangesni negu dujiniai katilai), šilumos tiekėjai investuoja tiek, kiek skiriama dotacijų biokuro katilų įrengimui. Paramos lėšos skiriamos nereguliariai ir menkos apimties, tai stabdo biokuro naudojimo plėtrą centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemose, ypač dideliuose miestuose, kur kelių milijonų litų parama yra visiškai nereikšminga. Iki šiol iš didžiųjų Lietuvos miestų tik Vilniuje įrengtas ir veikia vienintelis didesnės galios biokuro katilas, ir tai, pastatytas privataus investuotojo lėšomis. Dabartinė ekonominio skatinimo sistema verčia laukti naujų dotacijų, nors šilumos tiekimo įmonės pasiruošusios investuoti į biokuro įrenginius - į dotacijų skyrimo biokuro įrangai priemones paraiškų pateikiama žymiai daugiau nei skiriama tam lėšų.
2012-01-02 / Energetikos planavimas
Centralizuoto šilumos tiekimo kainodara pasaulyje ir Lietuvoje
Autorius: Dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacija (LEKA), prezidentas, Beata Balaišytė, UAB „Ekotermija“, inžinierė konsultantė
Ieškodami „kaltų“ dėl „nepakeliamų“ centralizuoto šilumos tiekimo kainų, kai kurie politikai mano, kad užtenka pakeisti kainų skaičiavimo tvarką, metodiką ar žmones, kurie tas kainas skaičiuoja, ir šiluma tuoj pat atpigs, o dėkingi šilumos vartotojai vėl balsuos už tokius „vartotojų gynėjus“. Gerai būtų, jeigu viskas būtų taip paprasta... Siekiant nekartoti savų ir svetimų klaidų, labai pravartu giliau paanalizuoti šilumos kainų formavimo logiką bei kitose šalyse taikomas kainodaros sistemas ir įvertinti jų taikymo rezultatus prieš priimant politinius sprendimus.
2012-01-02 / Atsinaujinantieji ir vietiniai energijos ištekliai (AVEI)
Savivaldybių veiksmų planai plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą
Autorius: Martynas Nagevičius, UAB „COWI Lietuva“, Aplinkosaugos ir energetikos departamento direktorius, Inga Valuntienė, UAB „COWI Lietuva“, Energetikos skyriaus vadovė
Šiais metais priimtame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytas didesnis savivaldybių vaidmuo skatinant atsinaujinančią energetiką. Įstatymo 12 straipsnio pirma dalis nustato, kad savivaldybės rengia, suderinusios su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija tvirtina ir įgyvendina atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus. Atsinaujinančių energijos išteklių planų rengimą reglamentuoja Dvyliktasis įstatymo skirsnis.
2012-01-02 / Energetikos planavimas
Investicijų poreikiai Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje II
Autorius: Dr. Valdas Lukoševičius (LEKA, prezidentas), Donatas Jasas (UAB „Ekotermija“, projektų vadovas)
Pastaruoju metu vykstantys didžiuliai pokyčiai pasaulio, Europos Sąjungos ir Lietuvos energetikoje labai reikšmingai ir tiesiogiai atsiliepia Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriui ir nulems jo ateitį artimiausiais dešimtmečiais. Siekiant įvertinti šių procesų įtaką Lietuvos šilumos ūkiui artimiausioje ateityje buvo atlikta studija „2011–2020 metų kompleksinė investicinė programa centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje ir jos įgyvendinimui būtinos priemonės“. Šiame darbe dalyvavo labiausiai kvalifikuoti atskirų sričių specialistai iš Lietuvos energetikos instituto (LEI), Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA). Šiame straipsnyje apžvelgiami šio darbo rezultatai ir bandoma modeliuoti svarbiausius pokyčius Lietuvos šilumos ūkyje.
|
|
|
LEKA adresas:
Ukmergės g. 369 A, LT-12142 Vilnius, Lietuva. Verslo centras "Kamanė". 3 aukštas Faksas: (8~5) 2032560 el. paštas: info@leka.lt
|
|
|
 |
