Kodėl dulkių siurblys staiga pradeda „kaprizuoti”
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą, kai patikimas dulkių siurblys staiga pradeda keistai urzgti, prarado siurbimo galią arba iš jo sklinda keistas degėsių kvapas. Dažniausiai tokios problemos atsiranda ne dėl gamyklinių defektų, o dėl to, kad mes tiesiog pamirštame apie paprasčiausią priežiūrą.
Įdomu tai, kad didžioji dalis gedimų, dėl kurių žmonės veža dulkių siurblius į remonto dirbtuves, galėjo būti išvengta. Remonto meistrai sako, kad apie 70 procentų atvejų problema būna elementari – užsikimšę filtrai, perpildyti maišeliai ar į žarną įstrigęs kokia nors smulkmena. O žmonės moka po 50-100 eurų už tai, ką patys galėjo sutvarkyti per penkias minutes.
Dulkių siurblys nėra kažkoks sudėtingas kosminis aparatas. Tai paprasta mašina, kuri veikia pagal elementarius principus – oras turi laisvai tekėti, variklis turi būti švarus, o judančios dalys – be kliūčių. Kai kurios iš šių sąlygų nebetenkinamos, prasideda problemos.
Filtrai – tai ne dekoracija, o dulkių siurblio plaučiai
Kalbant apie prevencinę priežiūrą, filtrai yra pirmasis ir svarbiausias dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. Daugelis žmonių apskritai nežino, kur jų dulkių siurblyje yra filtrai, nekalbant jau apie tai, kada juos reikia valyti ar keisti.
Šiuolaikiniuose dulkių siurbliuose paprastai būna keli filtrai. Pirminis filtras (dažniausiai tai tas maišelis arba konteineris, kur kaupiasi šiukšlės), HEPA filtras arba kiti išmetamojo oro filtrai, o kai kuriuose modeliuose dar būna ir variklio apsauginis filtras. Kiekvienas iš jų atlieka svarbią funkciją.
Kai filtras užsikemša, varikliui tenka dirbti daug intensyviau, kad išlaikytų siurbimo galią. Tai lyg bandytum bėgti maratoną užsikimšusia nosimi – techniškai įmanoma, bet kokia kaina! Variklis perkaista, dyla greičiau, o galiausiai tiesiog perdega. Ir štai jau turime ne 15 eurų vertės naujo filtro problemą, o 150 eurų vertės variklio keitimo išlaidas.
HEPA filtrai yra ypač svarbūs alergikams ir tiems, kam rūpi oro kokybė namuose. Bet jie taip pat reikalauja dėmesio. Kai kurie HEPA filtrai yra plaunami – juos galima nuplauti po vandeniu ir gerai išdžiovinti. Kiti yra vienkartiniai ir juos reikia keisti kas 6-12 mėnesių, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo.
Praktinis patarimas: įsidėkite telefone priminimą kas tris mėnesius patikrinti filtrus. Jei matote, kad jie pilki nuo dulkių – laikas valyti ar keisti. Nesvarbu, ką rašo instrukcijoje – jūsų namų sąlygos gali skirtis nuo gamintojo numatytų.
Šepečiai ir antgaliai – smulkmenos, kurios tampa didelėmis problemomis
Turbiniai šepečiai, ypač tie, kurie skirti gyvūnų plaukams šalinti, yra tikras magnetas visokiems plaukams, siūlams ir kitoms daiktams, kurie apvynioja šerelių ir galiausiai blokuoja jų sukimąsi. Matėte kada, kaip atrodo toks šepetys po kelių mėnesių naudojimo? Tai primena kokį nors šiuolaikinio meno kūrinį iš plaukų ir siūlų.
Kai šepetys negali laisvai suktis, didėja apkrova varikliui. Be to, jei plaukai apvynioja šepetį taip stipriai, kad jis visiškai sustoja, gali pradėti degti guma ar plastikas nuo trinties. Tas specifinis degėsių kvapas, kurį kartais jaučiate – dažnai būna būtent dėl to.
Šepečių valymas nėra sudėtingas. Daugelyje modelių jie lengvai išimami. Tiesiog reikia žirklėmis ar peiliu atsargiai perpjauti ir pašalinti visus apvyniojusius plaukus bei siūlus. Tai užtrunka gal 10 minučių, bet pratęsia šepečio ir viso dulkių siurblio tarnavimo laiką mėnesiais ar net metais.
Žarnos ir vamzdžiai – paslėptos kliūtys
Žarna yra vieta, kur dažniausiai įstringa įvairūs daiktai – nuo smulkių žaislų detalių iki kojinių. Problema ta, kad ne visada iš karto pastebime, jog kažkas užstrigo. Dulkių siurblys tiesiog pradeda prasčiau siurbti, mes galvojame, kad gal filtras užsikimšęs, o iš tikrųjų giliai žarnoje sėdi vaiko konstruktoriaus detalė.
Periodiškai verta patikrinti žarną ir vamzdžius. Tai paprasta: atjunkite žarną nuo dulkių siurblio korpuso ir pažiūrėkite pro ją į šviesą. Jei šviesa praeina laisvai – viskas gerai. Jei ne – reikia ieškoti kliūties. Kartais padeda tiesiog pakelti žarną ir leisti gravitacijai padaryti savo darbą, kartais reikia panaudoti kokį ilgą lankstų daiktą (pvz., šluotos kotelį), kad išstumtumėte užstrigusį objektą.
Taip pat atkreipkite dėmesį į žarnos būklę. Jei pastebite plyšių ar skylių, jas reikia užklijuoti arba pakeisti žarną. Net maža skylutė gali gerokai sumažinti siurbimo efektyvumą, nes oras įsiurbiamas ne iš ten, kur reikia.
Dulkių maišeliai ir konteineriai – kada tuščias nėra tikrai tuščias
Atrodo, kad čia jau tikrai nieko naujo negalima pasakyti – maišelį reikia keisti, kai jis pilnas, o konteinerį ištuštinti. Bet praktika rodo, kad žmonės dažnai laukia per ilgai. „Dar telpa” – galvojame ir toliau siurbiame, kol maišelis tampa panašus į perpildytą šiukšlių maišą.
Štai ko galbūt nežinojote: dulkių siurblio efektyvumas pradeda kristi, kai maišelis ar konteineris yra užpildytas maždaug 70 procentų. Ne 100, o 70! Tai reiškia, kad jei laukiate, kol maišelis bus „tikrai pilnas”, jūsų dulkių siurblys jau kurį laiką dirba su sumažėjusia galia ir padidėjusia apkrova varikliui.
Konteineriniuose dulkių siurbliuose (be maišelių) yra dar viena problema – smulkios dulkės prilimpa prie konteinerio sienelių ir filtro. Neužtenka tiesiog išpilti stambesnes šiukšles. Konteinerį reikia periodiškai nuplauti vandeniu ir gerai išdžiovinti. Kai kurie žmonės tai daro kartą per metus, o reikėtų bent kartą per mėnesį, jei naudojate dulkių siurblį aktyviai.
Variklio priežiūra – ką galime padaryti patys
Variklis yra dulkių siurblio širdis, ir nors mes negalime jo ardyti ir taisyti patys (nebent esate kvalifikuotas elektrikas), yra dalykų, kuriuos galime daryti, kad jis tarnautų ilgiau.
Pirmiausia – venkite perkaušimo. Jei dulkių siurblys tampa karštas po 15-20 minučių naudojimo, tai nėra normalu. Greičiausiai kažkas užsikimšę (filtrai, žarna) arba variklis jau turi problemų. Daugelis šiuolaikinių dulkių siurblių turi apsaugą nuo perkaitimo – jie tiesiog išsijungia. Jei tai nutinka, neįjunkite iš karto vėl. Leiskite atvėsti bent 30 minučių.
Antra – dulkių siurblį reikia saugoti sausoje vietoje. Drėgmė yra elektronikos priešas. Jei laikote dulkių siurblį rūsyje ar kitoje drėgnoje patalpoje, variklio kontaktai gali koroduoti, o tai trumpina jo tarnavimo laiką.
Trečia – nesiurbkite vandens ar drėgnų daiktų paprastu dulkių siurbliu (nebent tai specialus šlapias-sausas modelis). Vanduo gali patekti į variklio dalį ir sukelti trumpąjį jungimą arba koroziją.
Elektros laidas ir kištukinis – smulkmenos, kurios gali tapti pavojingos
Elektros laidas dažnai būna ignoruojama dulkių siurblio dalis, bet būtent čia gali slypėti ne tik gedimo, bet ir gaisro rizika. Kiekvieną kartą prieš naudodami dulkių siurblį, vertėtų akimis nuskaityti laidą – ar nėra įtrūkimų, ar izoliacija nepažeista.
Ypač atkreipkite dėmesį į vietą, kur laidas įeina į dulkių siurblio korpusą – tai dažniausiai linkstanti ir tampoma vieta, todėl čia izoliacija gali trūkinėti greičiau. Jei pastebite bet kokių pažeidimų – nedelsiant reikia kreiptis į specialistą arba pakeisti laidą.
Automatinis laido suvyniojimo mechanizmas taip pat reikalauja dėmesio. Jei laidas pradeda suvynioti netolygiai arba užstringa, tai gali reikšti, kad mechanizmas susidėvėjo. Nenaudokite jėgos – tai gali dar labiau pažeisti mechanizmą. Geriau kreipkitės į servisą, kol problema nedidelė.
Dar vienas dalykas – kištukas. Jei pastebite, kad kištukas ar lizdas šyla naudojant dulkių siurblį, tai rimtas signalas. Gali būti, kad kontaktai prastos kokybės arba lizdas jau susidėvėjęs. Tokiu atveju reikia keisti kištuką arba naudoti kitą lizdą.
Ką daryti šiandien, kad rytoj nereikėtų mokėti už remontą
Prevencinė priežiūra skamba kaip dar vienas darbas sąraše, kurio niekas nenori daryti. Bet jei pagalvojame racionaliai – 15 minučių per mėnesį dulkių siurblio priežiūrai gali sutaupyti šimtus eurų ir daug nervų ateityje.
Štai paprastas priežiūros grafikas, kurio laikydamiesi išvengsite dauguma problemų:
Po kiekvieno naudojimo: patikrinkite, ar turbininiame šepety neužsivyniojo plaukų, ištuštinkite konteinerį, jei jis pilnas daugiau nei per pusę.
Kartą per savaitę: vizualiai apžiūrėkite laidą ir kištuką, patikrinkite, ar žarnoje nėra akivaizdžių užsikimšimų.
Kartą per mėnesį: nuvalykite arba išplaukite konteinerį, patikrinkite ir išvalykite šepečius, peržiūrėkite filtrus.
Kas 3-6 mėnesius: išplaukite plaunamus filtrus arba pakeiskite vienkartinius, kruopščiai išvalykite visus antgalius, patikrinkite žarną ir vamzdžius dėl užsikimšimų.
Kartą per metus: atlikite bendrą techninės būklės patikrinimą – kaip veikia automatinis laido suvyniojimas, ar visi ratukų mechanizmai veikia sklandžiai, ar nėra neįprastų garsų ar kvapų.
Dar vienas svarbus dalykas – skaitykite instrukciją. Taip, žinau, niekas to nedaro. Bet gamintojo instrukcijoje dažnai būna specifinių rekomendacijų būtent jūsų modeliui. Pavyzdžiui, kai kurie filtrai turi būti keičiami kas 6 mėnesius, kiti – kartą per metus. Kai kurie šepečiai išimami vienaip, kiti – kitaip.
Investuokite į originalias atsargines dalis. Taip, jie brangesni nei kinų analogai iš interneto parduotuvių, bet jie tikrai tiks ir nepakenks dulkių siurbliui. Pigus filtras, kuris neleidžia oro tinkamai, gali sukelti daug didesnę žalą nei sutaupyti keli eurai.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas – klausykite savo dulkių siurblio. Jei jis pradeda skleisti neįprastus garsus, kvapus ar elgtis kitaip nei įprastai – tai signalas, kad kažkas negerai. Neignoruokite šių ženklų tikėdamiesi, kad „savaime praeis”. Paprastai nepraeina, o tik blogėja.
Dulkių siurblys, apie kurį rūpinamės, gali tarnauti 10-15 metų ar net ilgiau. O tas, kurį ignoruojame – gali sugesti po 3-4 metų. Skirtumas akivaizdus, o pastangų reikia tikrai nedaug. Tai tas atvejis, kai kelios minutės priežiūros tikrai atsipirksta.